BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pusryčiai su Volodia

Pirmadienį pusryčiavau su Volodia ir Josifu. Valgėme dešreles su garstyčiomis ir gėrėme elnio akį. Mus aptarnavo Lolitos trumpais, pionieriškų kaklaskarių prilaikomais sijonėliais, o šalia sėdėjo lenkai, į savo šeimą kažkaip įvilioję naivią ispanę.

Šią gyvosios ekspozcijos dalį sudarė jaunesnė teta su vaiku, vyresnė teta ir berniukas skambaliukas. Moteris jis žavėjo savo gebėjimu bendrauti su vaikais, o aplinkinius - raudonais tinkliniais stringais, kurie išnirdavo įkvėpti oro kaskart, kai jis tūpteldavo prie vežimėlio. Almodovaro kameros vertas vaizdas.

Bet į Grūto parką važiavome visai ne meškėnų sidru girdyti ir ne ispaniškos dramos su lenkišku akcentu klausytis. Atsidūrėme čia vedini alkio aliuminio prieskoniui tarybiniame maiste.

Dvi “sasiskos” virusios vandenyje, o šiam išgaravus pakepintos puodo dugne. Šaukštas paprastųjų garstyčių, batonas, metalinės lėkštės ir aliumininiai įrankiai. Tada ragavome barščių ir tarybinį kotletą “prosčaj molodast”. Gerasis sausasis kotletas su kupsteliu grikių ir burokėliais. Viskas kaip tada. Ir absoliučiai “low fat”.

Įėjimas 10 litų. Patiekalai apie 5 litus. Tik elnio akis brangesnė. 100 g. degtinės ir spanguolė už 6 litus. Viskas iš tarybinio meniu. Įprastinį meniu užverčiau, kai pamačiau, kad siūlo sraiges.

Pati kavinė - nyki bernelių užeigų, Palangos Juozo ir kitų kopija. Šiaudiniai stogai, rastinės konstrukcijos ir t.t. Užverti elnio akį ir užsimerki. Šiaudų nebesimato. Atsiduodi tik ausims, kurias tarybiniais himnais petinguoja garsiakalbiai. O tada bėgi suptis ant laivelių ir žasti gėjų teniso badmintono ant pievutės, kur teisėjauja Dzeržinskis.

Rodyk draugams

Auka blogui

Čili turbūt vienintelės nekankina migrena dėl sumažėjusio lankytojų srauto Didžiojoje gatvėje. Statybos? Kokios statybos? Iškastum didžiulį kanalą, prileistum Australijos krokodilų, bet būtų tas pats. Vietinė fauna vis tiek šniūrais prie Čili rykiuotųsi.

Stengiausi atsikratyti išankstinių nusistatymų, bet vos įžengus į blogai vėdinamą, visokių kvapų ir riebalų karalystę, mano pastangas ištiko persileidimas.

Padavėja ryškiai pervertina meniu. Po to, kai jį atnešė laiko skaitiniams davė lyg tai būtų sanasis ir naujasis testamentąi kartu. Po 15-20 minučių užsakymą priėmė, o pačio maisto ilgai laukti nereikėjo.

Užsisakiau tirštos meksikietiškos sriubos ir originaliųjų čili salotų. Turiu pripažinti, kad sriuba išties nebloga. Švelnesnė čili troškinio atmaina. Prie sriubos dar priklauso prieš savaitę perdžiūvę, bet ką tik pašildyti tortilijų paplotėliai. Salotos suintrigavo kepintais salierais. Jie čia ne gręžinėliai, o drožlės. Viskas nice, tik kad burnoje traška degėsiais. Degėsius skrandžio gudne gali užkasti majonezu, agurkėliais iš Kėdainių ir papuošti trim vytinto kumpio skiedrom.

Sriuba berods 4.60, salotos - 6.90. Tai paaiškina, ką čia veikia mūsų kokosai, bet ko ieško užsieniečiai? Aplinkui buvo bent trys staliukai nusėsti prancūzų, italų ir amerikonų.

Rodyk draugams

Iš plastikinės dėžutės ar iš lėkštės

Buvau per daug užsiėmęs, kad išeičiau pietauti. Matyt atrodžiau taip apgailėtinai, kad bendradarbiai parnešė lauknešėlį iš Briusly. Išrinko savo nuožiūra. Ryžiai ir vištienos file kokosinėje špinatų košėje. Tada pasirodė taip gardu, kad kitą dieną pats nukulniavau į Briusly pakartot.

Atidžiai išnagrinėjau meniu ir radau. Pasirodo, tai Himalajų ekspreso klonas su vištiena. Originalus variantas vegetariškas meniu senbuvis. Bet “no meat, no value”. Jei nori išgyventi, turi užsiimti tam tikra kulinarine prostitucija. Įdedi mėsos ir dabar tu patinki visiems.

Valgiau ir raukiausi į kairę ir į dešinę. Taip ir nesupratau, ar mane nuvylė konservuoti špinatai, perkepta višta ir vaistinėle trenkiantys ryžiai, ar tiesiog receptoriai maistui iš lėkštės kelia didesnius reikalavimus, nei tam pačiam maistui iš plastikinės dėžutės.

Todėl kitą kartą nuėjau į Rimi, nusipirkau pagyvenusių salotų plastmasinėje dėžutėje, bandelę su lašiniu ir vaflinių talerių. Tada užsukau į ŠMC kavinę kavos išsinešimui. Iš plastikinio alaus bokalo su šiaudeliu. Prisėdau prie Aiskaudos prototipo ir kartu su išnaglėjusiais balandžiais nesiraukydami viską sukirtom.

Rodyk draugams